sutaisyti

sutaisyti
sutaisýti; Q656, M 1. tr. N, Š, L, LL205, Rtr, , NdŽ, Šl, Krs, Upt, Trk pašalinti gedimus: Pagedusį dziegorių sutaisýk J. Sutaĩsė meistrai trobą teip, kad ana negriūtum Yl. Sutaĩsė, sutvarkė man gryčelę Pl. Anie ten remontuo[ja], taiso – sutaĩsė tus savo matorus Plng. Kad orai bus nešalti, gal sutaisýsiu i kitą plūgą Mžš. Jie grįžo sutaisę įlūžusį medinį tiltą J.Gruš. Jeigu ratai nuo sunkumo suluš, vilkas juos sutaisis LTR(Lzd). | refl. tr. Rtr, Ėr: Čia trobos sudraskytos buvo [po karo] – kol susitaĩsėm! Pžrl. Aš viską sau susitaisáu, nereik nieko prašinėti Varn. Ans važiuoti jau moka: susitaĩsė i važinėjas LKT54(Trk). Susitaisėm savo plaustą ir laukėm tik kito ryto leistis į vandenį J.Balč. Susitaisýti apsiaustą NdŽ.Žg, Trk, Lp sulopyti: Vaikų būrys – reikėjo avalynę sutaisýti, reikėjo apdarelį Tl. Na ir rankelės! Taip sutaisė kailinius, kad nė žymelės Šv. Jau lopas ant lopo – nebsutaisýsi Klp. Reikia drapaniukės sutaisýt Šn. Sutaĩsė torą, vištos ir nebišlenda Vkš. Stoguo sutaisýti, sukloti ilginius krės, būs atskirti rugiai Žd. | refl. tr.: Susitaisýti stogus NdŽ.pašalinti klaidas, nesklandumus: Rašydamas pagal tikros sanžinės negalėjau užtylėti ir to, kas man rodės sutaisýtina Jn. 2. tr. pagerinti, padaryti tinkamą ką pašlijusį, suprastėjusį: Jis led sukruopė suardytą gyvenimą, t. y. sutaĩsė, skolas išmokėjo J. Kad žmogui galėtų sutaisýti jiegą, tai būt gerai Vlkv. Žiedai gerami – kraują sutaĩso Lk. | refl. Š, : Ka ana (karvė) susitaĩsė, daba duoda po penkioleka lytarių pieno Šv. Susitaisė jai gražumas LTR(Ob). Kai yr vaikas, tai susitaĩso gyvenimas [vedusiems] žmonėm Slm.refl. atsistatyti, atgyti: Susitaĩsė Švėkšna, kaip buvo nūdegusi Šv.patobulinti, perauklėti: O ką sutaisýsi tokią, jei katra gremėzdas Zp. Paimsu austi (mušti), visus sutaisýsu į žmonis! Pvn. | refl.: Buvo tokia prasčia motriška, i kaip susitaĩsė! Rdn. Susitaĩsė vaikis, nebgera, nebrūko, nebduodas Krš.refl. NdŽ, Ėr išsigiedryti: Ale diena sustaĩsė – iš ryto panašu buvo in lietų Skdt. Laukiu oro susitaĩsant Ds. 3. tr. Š, Kv, End, Vad sugydyti: Grobą įplėšė, o nemoka varniškiai [gydytojai] sùtaisyti Varn. Tas gerai susileisti – nervas sutaĩso Skdv. | refl.: Susitaĩsė akės Krš.refl. tr. Krs užplombuoti (dantį): Vos kantrybės nepamečiau, kol dantis susitaisiáu Šv.refl. R66, 88, N, Jrb, Upn, Žl, Ign, Švnč pasveikti, sugyti: Greičiau[sia], ka jau paskutinoji – jau kaži a susitaisỹs Plv. Susitaĩsė su vaistais Pj. Jau buvo sustaĩsęs pilvas, o dar̃ vėl sopčioja Pv. Liaudegojo liaudegojo dvi savaites, kol susitaĩsė Rm. Pašutinus būtum, šilčiau apklojus tą ausiapalaikę, ir būtų susitaisius J.Balt. ^ Ir susitaisė kaip tabokas nosė[je] LTR(Lkv). Kažin ar susitaisýs kaip tabokas nosė[je], ar ne? Užv.atstatyti (išnirimą, lūžimą): Koją sutaisyti N. Palaužtą kaulą sutaiso, sutvarko, apdeda gluosnelių metūgėm, apriša kietai LMD(Sln). 4. refl. NdŽ sustorėti; sustiprėti, atsigauti: Jau atsitaisai – toks susitaĩsęs, gaivus Krš. Susitaisė pečiūkė kumelė, o buvo menkas kumelaitis Šts. Daba jis (šuo) jau y[ra] biškį susitaĩsęs, o pirma kai ašaka Grdm. Abi kiaules žinda [paršiukai] – kad sustaĩsė! Vlk. Paduok milto [karvei], i sustaisìs Klt.NdŽ, Ėr, Lnkv, Slm, Ktk, Klt, Žl suvešėti: Palijos, susitaĩsė geri pūrai Šts. Kap lietulis palyjėj[o], visas javas sustaĩsė Rod. Tokie nusmurgę buvo mieželiai, ale po lietaus susitaĩsė Jnš. 5. tr. NdŽ padaryti tvarkingą, sulyginti: Ka jau teip išminkys [duoną], nu i paskuo apdangstys, sutaisýs, ana i rūgs Sd. Dažnai šiaudus iškultus sutaiso ir suriša atgal į kūlius Žem. Pėdus iškrečiam, sudedam gražiai, sutaĩsom [kūlius] Mšk. Teip reik sutaisyti rugių pėdą, kad [duodami į mašiną] lėktum vienas pri vieno Šts. Nu i minti linai mun netiko ir nevedės – nemokėjau aš tų saujų sutaisýti Nv. Spalius iškratė, sutaĩsė taip puikiai saujas Akm. Paskui nuvydavai tuos šniūrus, apsukui [naginę] apverdavai, sutaisýdavai, suraukdavai Sk. ^ Blogas išknaiso, o geras sutaĩso An. | refl. tr.: Kaip išlauš, saują [linų] susitaisýsi, susipašiosi i minsi Kl. Paims po saują, susitaisýs i par tus brauktuvus brauks linus Kv.NdŽ tam tikru būdu sušukuoti, sugarbiniuoti, padaryti šukuoseną: Plaukus dailiai sutaisýti KI470. Ar iš savęs sutaisýti plaukai? Vžns. Kas tau taip plaukus sutaĩsė? Šv. Oną kad sutaĩsė gražiai – ką te kalbėt! Slm. | refl. tr. Jdr: Še, kaip gražiai plaukus susitaĩso! LKT249(Rz). Plaukus susitaĩsius, visai kitokia Trs.tvarkingai sustatyti, sudėti, susodinti, surikiuoti: Sutaisýk grabus parėdniai duobė[je] J. | refl.: Teip pasipuošusys susitaisė į dvi eili pagal vyresnybės ir nuejo pakviesti vyskupo į susirinkimą M.Valanč. ║ Akm tvarkingai sulankstyti: Išmazgok, suprosyk, sutaisýk – bais įkyria tas [rūbų] mazgojimas Svn. 6. tr. išdoroti, išdarinėti: Ana sutaĩsė zuikį kepti J. Ruibienė paukščius sutaĩsė, sūdė į geldelę ir pakėlė savo marčiai gražų prašmintėlį JD1512. Kol grybus sutaisaĩ, prailgsta Jd. 7. tr., intr. Pp sujungti, sutvirtinti: Padarys suopynę an tokių karčių, tvirtai sutaisýs, ka nenukristų Akm. Sugipsavo, sutaisė į gipsą – parvažiavo numie Skd. Ir padarė penkisdešimts kabelių ir sutaisė kaurus kabeliais anais su kitais krūvon BB2Moz36,13. 8. tr. Ėr, Šd pakloti (lovą): Tavo darbas kožną rytą sutaisýti lovas Slnt. Teip, rodos, dailiai lovą sutaisaũ, o ji atsikėlus par naują partaiso Vdžg. | Pavakarieniavęs liepė mergaitei, kad ji sutaisytų jam guolį LTR(Mrj). 9. tr. Š, Vdk padaryti kokį daiktą: Dabar kiti drabužiai yr, jau kiteip sutaisýta Ms. Visom rūbelius sutaisiaũ, suaudžiau Klt. Marškinius sutaĩso i vienus, i kitus Rd. I verpi, i suki [siūlus], i sutaisaĩ [audeklą] vis žiemą Žg. Tėvas jau nearė su žagre – jau plūgai buvo sutaisýti Kpč. O knatų suk nesukęs – galo nematyti. Kai tik sutaisom daugėliau, Dovydonis tuoj suima krūvon ir neša J.Balt. Iš šikšnų nupintieji ir su gelžinomis vielomis sutaisytieji botagai prš. | Kiaulės kai užryja [arklienos], tai paskui ryja, ką bepakištum, ir lašinius sutaiso (užaugina) per plaštaką arba storesnius J.Balt. ^ Nieks nežino, kaip sutaiso medų ir korelius LTR(Lnkv). | refl. tr. Š, Pnd, End: I langus susitaisiáu, i dubilti langai ant troba yr Trk. Daba senu papratimu audžiu, kokios medžiagiukės susitaisaũ Grnk. Paduškų dvylika susitaisiaũ Sdb. Tėvas buvo pasdaręs bričką, sustaĩsė vežimėlį miestan važiuotie Kpč. Viską (visus žvejybos įrankius) turėjėm patys susìtaisyti Klp. | prk.: Led du susitaisiaũ vaikus Sdb.LL262 padaryti ką tam tikro pavidalo, suformuoti: Sutaĩsėm sutaĩsėm tą duoną i pakišom po pečium Krž. Ta jau apvali kleckai – suplokština, sutaĩso be vidurio Krtn. Sumašinavo[ja], sumala, viską sudeda, sutaĩso – ir į tokią blėkelę ir po pečiaus Lk. Kleckų virdavo [iš žirninių miltų] – rankom sutaisýdavo Grž. Šis [voras] tuos trupinėlius surankiojęs, sutaisęs į kepalėlį ir nunešęs pas poną Dievą parodyt Slnt. Iškratėm paskutinius spalius ir sutaĩsėm kuodelius Klp. Suveria suveria šituos šiaudelius, gražiai sutaĩso – ir sodas Pnm. Ežę sutaĩsė, viską susvadino Krš. Sutaisýti lysvę NdŽ.sudėti iš atskirų dalių: Užnešė vežimą ant stogo dalims i sutaĩsė tę Slv. Meistras sutaĩsė (sustatė) mašiną iš daugalio dalių Š(Sl). | refl. tr., intr.: Sustaĩsė jie po žabų kūlelį Šmn. Po du kūliuku [kraujažolių] susitaisaũ, privirinu Šd. Kaip tik gaidžiukas sugiedojo, [subyrėjęs] duonkubilis pats savaime susitaisė ps.NdŽ padaryti ką kokios sandaros: Šikšnosparnio visas kūnas sutaisytas tik oru skraidyti J.Jabl. Dievas teip sutaisė kūną, idant vieni sąnariai apei kitus rūpintumias M.Valanč. Visas kūnas patogiai sutaisytas ir susegtas per visus sąnarius, kurie vienas antram padėjimą duoda BtPvE4,16. Šakelė taip pat sutaisyta kaip ir stiebas .refl. susidaryti iš ko, atsirasti: Didi upė susitaiso iš mažų upelių TS1900,8. Kur susitaiso slėny liūgė, tai tų puntagalvių atsiranda Rz.sudainuoti, sugiedoti: Duok sutaisýt [dainą] – nejunk [magnetofono] Ad. 10. tr. ppr. impers. padaryti, kad kiltų, užeitų (ppr. apie lietų): Gal vakaruo sutaisýti lytaus Lpl. | refl. Rtr, 1, Sb, Pn, Mžš, Srv, Jnš: Bene susitaisýs ir lytaus iš tų debesų Šts. Matai, ir te susitaĩsė debesis Pc. Neblogai būtų, kad taip koks būrelis lietaus susitaisytų J.Avyž.refl. įsitvirtinti, nusistovėti: Sninga, šal̃na, matai, i susitaisýs žiema Krš. 11. tr. pastatyti (statinį): Palago šventėje sutaĩso keturias lapinyčias ties bažnyčia J. Būdelė an lauko sutaisýta Pbr. | refl. tr. Ub, Dglš: Brolis gražius namus susitaĩsė Rmš. Susitaĩsė tokį lauželį, anudu ten gyvena Sd. 12. tr. įrengti, įtaisyti: Neilgai galvojęs žmogelis įsakė teip sutaisyt lovą, kad galima būtų ją sukti LMD(Sml). Nu tokie aukštai erdai buvo sutaisytì Gršl. [Alyzas] patyliukais nubogino prie Lėvens karčių ir baslių ir sutaisė iš jų perkolą skersai upės, o į perkolą suspendė varžas J.Balt. Čia nebuvo elektrų tų – po karo viską sutaĩsė Žr. 13. tr. LL270, , Krš, Ktč sukurti, sudaryti: Muno paties sutaisýta yr daina aplei Medingėnus Žr. Jaunius mirdamas nepaliko savąja rašyba sutaisyto rankoraščio K.Būg. Jis raštą apie meilę sutaĩsęs, surašęs KI13. Kaipgi farmaceutai, norėdami sutaisyti savotišką terminologiją, galės be botanikos apsieiti? LTII432. Vadovėlį sutaisė Juozapas Damijonaitis . Nieko tuo čėsu nebuvo, iš ko pons Dievas svietą būtų sutaisyti galėjęs brš. | Palšys uks miks, uks miks, nebesutaisė atsakymo Žem. Aš jau nebsutaisáu (nebeatsimenu, nebemoku pasakyti) NmŽ. | refl. tr. Rtr: Gulėjo nabagė pagaliau nurimus nuo savo susitaisytų sielavartų Vaižg. Kitas vėl pagal savo dingsčią kitokią dainelę susitaisęs kvirklina prš.refl. Vb susikurti: Visi vienan daiktan kėlės, tada kaimas sustaĩsė ČrP. 14. tr. NdŽ, , Vkš, Ms, Ėr, Vj, Lb pagaminti (valgį, gėrimą, ėdalą): Tą tarkę košę reik mokėt sutaisýt KzR. Atneša tuo[j] sutaisýtą gėrimą Slv. Tą varškę sutaisýdavo su saldžia grietine Rg. Antę, žąsį išvirino, sutaĩsė svečiams – labai laukė Krš. Ana ką sutaisìs, visa gardu Ds. Sutaisýsiu tau, vaikel, šviežio sviesto Kp. Še, nusidavė man nučiupti pono sakalą, sutaisyk jį tuojau – turėsim gerus pietus BsPII110. Sėdint prie stalo, ji liepė vergei atnešti dvi taures jos sutaisyto vyno J.Balč. Perpylimas (padažas) sutaisytas Q537. Vieną kartą supykus ir sutaisius valgymus su nuodais Sln. Sutaisyk girą, vaišink svečius, kaip kadaise tavo tėvas V.Bub. Boba sutaĩsė kiaulėms ėsti i liepė munie nunešti . Sutaisýk kai ką karvytei gert Kp. Vakar bitėm indėjau sirupo sutaĩsęs Jon. Sutaĩso su rūgusiu pienu [dilgynes], juos (kalakutus) lesina LKT240(Žml). ^ Kosuliu netveruos. – Sutaisýk su dyguliu ir parduosi (juok.) Šts. | refl. tr., intr. Tl, Gd: Susitaisiaũ kiaulėms jovalo Skr. Varškę susitaisiáu, peletrūnų įpjausčiau – burno[je] tirps! Krš. Pieno tuokart nevežė, pieninių nebuvo – sviesto susitaĩsė Pkl. Neįmanė, iš kurio puodo pilties ir kaip susitaisyti pieną Žem.pagaminti kokiam tikslui, reikalui: Pyragams tešla įvairiai sutaĩsoma 1. Paršą papjovęs turi sutaisýti – taip nelaikysi Krš. Reik mokėti dažyves sutaisýti: bile kaip sumaišysi – gerai nenukąs Krš. Karklų žievių sutaisýsi – būs geltoni kailiniai Gd. Ka jau rožę kas turės, sutaisýs vaistus Kv. Ramunėles jei stipriai ir tirštai sutaisaĩ, tai paleidžia [vidurius] Kvr. | refl. tr.: Sutaisykis žolelių kokių nora į butelkeles S.Dauk. Vaistinėje lašeliai brangiai kaštuoja; kam mokėti pinigus už tai, ką patys mokame susitaisyti . Iš aguonų susitaĩsę kokius ten vaistus leidas, i blogai esą (apie narkomanus) Rdn. 15. tr. paskaninti prieskoniais: Sutaĩsėm šnabę – laižės! Rdn. 16. žr. nutaisyti 16: Sutaĩso lūpas, akes parverta – pyksta Krš. Moteriškė, nedrąsiai priėjusi, pabučiavo į ranką ir laukė, ką ji pasakys. Panelė sutaisė liūdną veidą LzP. Kas čia per bobų subuvimas? – paklausė ponas Meškelė, rūsčią miną sutaisęs . ^ Sutaĩsė lūpas kap prūsė į balių Klvr. 17. tr. padaryti kam kokį blogumą, nemalonumą: Iš Napalio buvo galima susilaukti didesnių netikėtumų, neg buvo jiems sutaisęs Petras Vaižg. Matai, kas tau buvo sutaisyta MPs. 18. tr. Rtr parengti kokiam veiksmui: Parėjo in dvarą, žiūri – jau ateina tas meškinas. Tuojaus sutaisė kareivius šaudyt: jis nieko nebijo BsPIII245. | refl. J, Rtr, , NdŽ, Ms, Trk, Vvr, Plšk, Pšl: Tik susitaĩsėm šieno grėbti, ir pradėjo pilti [lietus] Šv. Susitaĩsėm eit vakaraut Brž. Nuvalius stalą, susitaisė vėl giedoti Žem.refl. Srv pradėti, imti ką daryti: Taisosi taisosi ir nesusitaĩso lyt Ėr. Dangus aukštas ir toks palšas, jokio debesiuko. Kad nors nesusitaisytų lyti V.Bub. Jeigu nesusitaisìs šalt, ateis greit pavasaris Rm. 19. tr. Š, Rtr, Šts parengti ką kokiam reikalui: Sutaisiaũ valgius į kelionę, gali važiuoti J. Jaunius pats būtų sutaisęs spausdinti visą tą savo darbą J.Jabl. Mun sutaisýk maistą ir aš eisu Vkš. O tą pašarą jums sutaisýtą atveža? Trk. Kai sutaisýdavo (sukapodavo) malkas, eidavo kitų darbų dirbt Jnšk. Eigulys sutaĩsė tų malkų šįmet Žeml. Kartą sutaisiau as dešimtį laivų ir išplaukiau su jais J.Balč. Noriu siuntinį sutaisýt Plm. Anie paėmė, suvyniojo, sutaĩsė nešinį Všv. Aš sutaisysiu jam dovaną ir per tave nusiųsiu J.Balč. Kad čia būtų sutaisýta baltiejie staleliai, kad čia būtų ir padėta rinckasis vynelis JV598. [Paurukas] ėmėsi pėdų iš naujo. Bematant sutaisė [kultį] jau visą klojimą J.Balt. | refl. tr., intr. Š, Rtr, NdŽ, , Šts: Mes gi susitaĩsėm (susikrovėm) karves, kiaules ir važiuojam Vv. An žiemai maisto susìtaisai Krtn. Galiu važiuot nors ir tuoj – viską susitaisiaũ Srv. Einu virti: kol susitaisýsu, kol išpliupės Krš. Turėjau da metams susitaĩsiusi kruopų, miltų, makaronų – jau baigas Lkv. Susitaisiáu dešimt kepalų ir vėl vežiau ten Eig. Susitaĩsė vilnų i išvažiavo karšt Šd. Smetono susitaisáu i leku į turgų End. Palapys išėjo susitaisyti vežimus ir kinkyties Žem. Iš vakaro reiks susìtaisyti, jei anksti išvažiuoji Krš. | prk.: Turu susitaĩsiusi (pasirengusi ką pasakyti), drėbsu kumet gerą žodį! Krš. Nebežinau, ką aš turėjau susitaĩsius senybės sakyt Skp.sutvarkyti (padargą, įrankį ir kt.), kad tiktų vartoti, naudotis: Turim girnas, bet nesutaisýtos – nemalam Kpč. Penkiolekos metų vaikinai dabar nemoka dalgio sutaisýti Šv. Jūs, berneliai, paklausykiat, greit dalgelius sutaisykiat LTR(Ms). Šieną nupjausiu, lauką išarsiu, žagružę sutaisysiu LTR(VšR). Linus nurausiu, drobes išausiu, stakleles sutaisysiu LTR(Plv). Turėjau dalgį, ir gerai sutaisytą A1884,401. | refl. tr.: Iš vakaro susitaĩso ratus, sudeda pašarą Klk. Muzikantas lauka susitaisęs muziką BsV318. Nei moka verptie, naujų staklužių susitaisýtie (d.) Dkš.Knt apdoroti, apdirbti: Kol sutaisaĩ pakulas – pakulas sau verpt, linus sau verpt – jetu mano, kiek prisidirbdavai! Mšk. Pats linabruktis, kas man linus sutaisys, jeigu tave areštuos? Ar kito pusbernio lėksiu ieškotis? J.Balt. | refl. tr.: Susitaĩso žėdnas sau tuos linus Ps. sukinkyti, pakinkyti (arklius): Sutaisýk arklius i važiuojam Lk. Tas velnias tuo[j] sutaisė arklius, karietą, pats sėdo važnyčiot BsPII50. Jis išvedė jį iš to kambario, sutaisė arklius ir liepė važiuoti namo SI205. | refl. tr.: Kitą rytą jis susitaisė visus tris savo asilus ir iškeliavo į mišką ieškoti Kasimo J.Balč.suderinti: Strūnas jau sutaisìs Lp. | Turì su spragelu teip rankas sutaisýti, ka galėtumi kulti Yl. 20. tr. išdirbti (žemę), parengti sėjai: Daržą sutaĩsė, suekėjo Pvn. Kai anas žemę sutaisìs, tai pas jį augs Ds. Dirvą sutaisyti N. 21. tr. Lz, Srj, Dglš, įgyti, įtaisyti, nupirkti: Du kostiumu sutaisiaũ – ir kur jiej (greit sudėvėjo)? Drsk. Paltelį tėvas sutaĩsė, tupliukus pasiuvo Klt. | refl. tr. Prnv, , Pst, Dglš, Dkšt, Ml, Slk: Susitaisiaũ gerą arklį Vrn. Gerą drabužį ne tep jau lengva sustaisýt Pns. Da nori kostiumo gražaus sustaisýt Sug. Kada kokį paršą vėl sustaisýsiu Skp. Par laiką susitaisýsi (susipirksi) – iš pradžios tos plikos sienos bjauriai Krš.gauti, parūpinti: Kiek tų svečių – kurgi te sutaisìs visiem lėkštutes, visiem šakutes! Mžš. Sutaĩsė porą arklių LzŽ. 22. tr. NdŽ, 1, Kv, Brž, Ėr, Srv, Dj po kiek dedant surinkti, sukaupti, sukrauti: Palauk, kaip sutaisýsiu piningų, nūpirksiu Up. Jug tus šimtus sunkiai buvo sutaisýti Lc. Jug dėjo į pančekas, kišo piningus – dukterums i dalį reik sutaisýti Trš. Ta tėvelis eis ir eis an tų dienų, kol sutaisýs rendą Rt. Sutaĩso kiek auksinių, ažukeikia, ažuburia ir pakavoja Šmn. Nuo tryliktų metų tarnaudamas sutaisiau kapeikos šiek tiek LzP. Parduosiu arklį ir karvę … ir tą šimtinę sutaisysiu TS1903,9. Kai atėjo ruduo, Coliukės kraitis buvo visas sutaisytas J.Balč. Pažadėjęs [tėvas dukteriai] jokios dalies neduoti, atimti visą sutaisytą kraitį I.Simon. Aš to plovimo (skalbinių) daug nesutaisaũ Žg. | refl. tr. Vgr, Trš, Srv, Adm: Susitaĩso piningų tik sprogti, o geresnio daikto neperka Krš. Kol pasogos biškį susitaisiáu ir pasenau Tl. Ans susitaĩsė a porą tūkstančių i nusipirko pas Alsėdžius vietelę Ms. Pinigų susitaĩsė ir nusipirko gryčią Sb. [Katrė] ir kraičio buvo susitaisiusi nemenkai I.Simon. Kaip susitaĩso daug to mazgojimo, apdžiausto lauke visus šniūrus Mšk.iš smulkių vienetų sudaryti tam tikrą sumą: Gal aš sutaisýsu iš tų kapeikų kiek reik Kv. | refl.: Jeigu lemputės didelės, sustaĩso [mokesčių už elektrą] Slm. 23. tr. Adm, Dbk, Ut, Pnm, Pšl, Pj iškelti (vestuves, pokylį): Nora sutaisýti abijų dukterų veseles kartu Krš. Liepė sutaisýt vestuves, ka visi būt pavalgę i pagėrę Šln. Sutaĩsė pokylius, suvadino kaimynus ir gimines Pgr. Šiandien pat mes keliame vestuves, puota jau sutaisyta! (ps.) J.Balč. Visi supuolę sutaĩsė, iškėlė pagrabą kaip reikia Pl. Sutaĩsė pagrabą BM220(Jsv). | refl. tr., intr. Š, Ukm, Ssk, Trk: Susitaĩsė tą sambarį jos abi Jnš. Kur jau artimesni trys keturi kiemai, susitaĩso Kūčias vienam kieme Sb. Voversiukas ant dirvonų susitaĩsė didį bolių (d.) Gdr. Nu i ryto metą jau susitaĩsė tas balius Vkš. 24. tr. NdŽ, Žd suorganizuoti, surengti: Buvo sudarytas (sutaisytas) viešas vakaras J.Jabl. Sakyk, ar besutaisýs ponai karą? Nt. Sutaisė bobos mišias, ir nebliko žiburelių vaikščiojančių Šts. Suaugusių kursus mokytojas buvo sutaĩsęs Krs. Any atvažiavo muzikos – jau večerinką sutaisýt LzŽ. Ant Žvelgaičio kalno sutaisýdavo Jonines Žg. Mokytojas mum sutaĩsė – tas senobines dainas ir šokius Msn. Mergvakaris, arba pintuvių vakaras, sutaĩsomas yra paprastai panedėly vakare JV475(išnaša). | refl.: Sustaĩsė didžiausia vakaruška Šmn.įsteigti, įkurti: Ans buvo sutaĩsęs korą – dvidešimt penkis žmonis turėjo jau Pln. Buvo … vargonykas, tai orkestra buvo sutaisýta su dūdom GrvT131. | refl. tr.: Ten buvom susitaĩsę tokį savo kuopos orkestrelį Plt. Tadas Blinda susitaĩsė savo karuomenę Grnk. 25. tr. Žr, Lc suburti, sutelkti: Skubotai sutaisýtas vaidintojų būrelis NdŽ. Po dešimtį tų braukėjų sutaisýs i mins Ms. Sutaĩsė (supiršo) žmonis į porą, i gyvena, proto pasiėmę Krš. | Sutaisytamjam saimui tapė jis per viceprezidentą išskirtas prš. | refl. , NdŽ, Žeml, Trk, Krš, Varn, Krt, Vd, Grk, Šd, Sl, Alz, Kp: Susitaisỹs, būdavo, koks penkiasdešimt vyrų ir ims dainuot Raud. Susitaĩsės kokie trys a keturi, išvaga viską ten Akm. Jeigu abudu tokie tinginiai susitaisýs, badu išdvės Vkš. Susitaisýs tokios kumpanijos, kad eis kaip pašėlę par vestuves Klk. Buvo seniukai susitaĩsę – kadrilių šoko Pp. Y[ra] toki brigada susitaĩsiusi: briedžius nušauna, šernus Rt. Pradės eit grėbėjos, pjovėjai, tai susitaisìs pulkas kaip debesis ir valiai dainuot Slm. Tai, būdavo, sustaĩsom ir ažtráukiam Adm. Su kuo jiem (piemenukams) patinka, susitaĩso į krūvą, susigena bandas Mšk. Imtų kada, susitaisỹtų keli vyrai i padirbtų tą tiltą, i nebereiktų bevargt Škn. Pulkais susitaĩsom i einam ant gegužinę Všk. Susitaisė mūsų ketvertas norinčių arklių pirkti, ir drožiame kažkur dešimt varstų už miestelio LzP. Susitaisę visi … supjautą šienelį sutrypė A1885,218. Jos (miškinės kiaulės) susitaĩso viena paskui kitą par miežius eit Bsg. ^ Susitaĩsė pora pagal Dievo norą Ll. 26. tr. I, Dglš, Vj nustatyti, sutvarkyti: Teip sutaisýta, ka žmogui tik vargt ant svieto Jrb. Teip sutaĩsė, kad antradieniais vinčiavos Yl. Teip jau Dievo sutaisyta, sudaryta nuo amžių J.Jabl. Šitaip gamta viską sutaisė J.Balt. | refl. : Nuo to vakaro taip ir susitaisė mano dienos: ligi pietų turguje, pjaunam, skaldom, kraunam malkas, vakare – į skaityklą J.Balt. 27. tr., intr. NdŽ, 1, Kv, , Alvt, Pbs, Mlt, Skdt, Dgl, Lb, Klt, Vb, Ėr, Srv, Jnš šnek. sparčiai suvalgyti, suėsti: Parėjęs sutaĩsė riekę duonos su svogūnu ir eina švilpaudamas Kpč. Sutaĩsė vaikas silkę kaip niekur nieko Pl. Lašiniai man visi pietūs: ben pusę kilogramo sutaisýdavau Pg. Vilkas sutaĩsė avį Š(Sl). Būdavo, įmesk skruzdėlynan gyvatę, tai tuoj sutaĩso Slm. | refl.: Neilgai to paršelio užteks, greit susitaisìs Ėr. 28. tr. Šts šnek. sumušti, sutalžyti: Dar aš jį sutaisýsiu! Skr. Tėvas kad sutaĩsė, tai sutaĩsė tą netikėlį Lp. Apveizą sutaĩsė Gršl.intr. suduoti, sušerti: Petras kap reikiant jam sutaĩsė Vrn. Kad sutaisiaũ šatra išilgo, tai net sussukė Vrnv. Lapinas pajuto, kad jisai sutaisė jam per nugarą sagtimi V.Krėv. 29. tr. Srv, Gršl nugalėti, įveikti, suriesti: Iš karto sutaisiaũ (griežtai pasakiau, prigriebiau), ir dabar neturi ką sakyt Žvr. Trušienė viščiokus sutaĩso – jų grūdus suėda Ut. Aš būčiau ne Jonas Vijurkas, šimts perkūnų, jeigu nesutaisysiu šito senio TS1901,11-12b. | prk.: Mane sutaĩsė ta liga, tai dabar nebetikęs Pnm. ^ Sutaĩsė kai Abelių Švnč. 30. tr. apgaule įstumti į vargą: Jis mane sutaĩsė J.Jabl(Kp). Tas sukčius juos sutaĩsė, iš dubos išvarė, o dabar pats negyvena Sml. Kaip ana tas merges sutaĩsė, ka negavo vyrų Krš.
◊ añtausius (ė́dmenis, káilį NdŽ, snùkį NdŽ, šónus NdŽ) sutaisýti NdŽ primušti: Jei nori, nustok lojęs, o sutaisýsu ė́dmenis! Vvr.
kójas sutaisýti mirti: Tu pirma kójas sutaisýsi! Lp.
krãmę susitaisýti būti sumuštam: Neilgai tik važiuos: susitaisýs krãmę, i pasibengs Trk.
\ taisyti; anttaisyti; aptaisyti; atitaisyti; dataisyti; įtaisyti; paįtaisyti; ištaisyti; nutaisyti; pataisyti; pertaisyti; pietaisyti; prataisyti; pritaisyti; razsitaisyti; sutaisyti; užtaisyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • sutaisyti — sutaisýti vksm. Rei̇̃kia sutaisýti gãtvės dañgą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sutaisymas — sutaĩsymas sm. (1) Rtr; Q508 1. NdŽ, KŽ → sutaisyti 1: Kiek užmokėjai už sutaĩsymą? Sb. | refl. NdŽ, DŽ1. ║ Kad laiko būtų visiem [drabužių] suadymam, sutaĩsymam Mrj. 2. refl. NdŽ → sutaisyti 3 (refl.). 3. → …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sutaisinėti — NdŽ, KŽ 1. iter. dem. sutaisyti 1: Jis ir laikrodžius moka sutaisinėt – nagingas Prn. Dabar jis manėsi darbais, kokiems jį kas šaukė: vienam arė, kitam akėjo, trečiam tvoras sutaisinėjo J.Balt. | refl. tr.: Susitaisinėsiu apavą, tada galėsiu eit… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplopyti — 1 aplopyti tr. 1. K, Š uždėti lopus, kiek sutaisyti prakiurusį: Aplopyk, ir bus geras drabužis J. Visos šeimynos pirštines aplopiau Brs. Rūpėjo jam trobelė pataisyti, stogas, jei ne naujas, tai nors tas pats aplopyti Žem. | refl. tr.: Apslopiau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sudaryti — tr. 1. SD176 pagaminti, padirbti (konkretų objektą): Kad sudãrė mumi gražius langus Antanas! Lp. Jau buvo laukai susėti, ežios sudarytos Lp. Dariau sūrį ir nesudariaũ Brš. Sudaryk gyvuliam pašaro Lp. Sudaryk ko svečiui perkąst Rod. | refl. tr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • surengti — sureñgti, ia, sùrengė tr. 1. N suruošti, sutaisyti kelionei: Į kelionę (kelegą) viską sùrengiau, t. y. pritaisiau, ko reikia J. Sureñk man visa, ba moja rytoj važiuosiu medžian Rud. Tas senukas sako: „Jau viskas surengta, galėsim keliautie“… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • anttaisyti — (ž.) tr. 1. pritvirtinti: Ant žagrės ančtaisyti du noragai Mžk. I plaukai [išdrožtų] stirninų kaip tikri anttaisyti Ms. 2. uždėti, įtalpinti: Teip norėjau tų šiaudų ant tų rugių kaip norint anttaisyti KlvrŽ. taisyti; anttaisyti; aptaisyti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apadyti — tr. K 1. sutaisyti, suadyti: Šį rytą visų pirštines apadžiau Brs. Jau didžiumą skylių apadžiaũ Gs. 2. Š aplink apsiūti. adyti; apadyti; atadyti; įadyti; išadyti; nuadyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apibriauzgėti — intr. apskarti, aptriušti, apibrigzti: Drabužio skvernai yra jau apibriauzgėję, t. y. apskarę, reikia sutaisyti Pln. briauzgėti; apibriauzgėti; subriauzgėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apraugti — 1. tr. Š sutaisyti rūgti tam tikrą kiekį: Šįmet didelį kubilą kopūstų apraugėm Jnšk. Kada gi agurkų apraugsi? Pnd. Agurkus tik apraugia Drsk. Bačkelę agurkų apraugėm Rm. Burokus apraugiam Rud. Va, grybai nevalgyti ir baigia sugest – reikia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”